kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Rašyba

Žodžio dalies kėlimas į kitą eilutę

Žodžiai į kitą eilutę keliami skiemenimis (pasaka, pavasaris). Sudurtiniai ir priešdėliniai žodžiai gali būti keliami skiemenimis (pareiti, pelėda) arba pagal jų sudaromąsias dalis (pareiti, pelėda). Kai susiduria dvi vienodos sudaromųjų dalių priebalsės, žodžiai keliami pagal jų sudaromąsias dalis (švarraštis, pusseserė).
Viena balsė gali būti paliekama toje pačioje eilutėje arba keliama į kitą (
poetas, ašara).
Kai susiduria dvi ar daugiau priebalsių, paskutinė priebalsė būtinai keliama į kitą eilutę (
pirštas, pirštas, lakštas, lakštas, lakštas).
Dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai, taip pat vieną priebalsį žyminčios samplaikos
dz, , ch keliant žodį neskaidomi (karvė, aušta, kaimas, sudzūkėjo, spaudžia, mechanika). Skaidymas leidžiamas, kai samplaikos raidės priklauso skirtingiems sudurtinio žodžio dėmenims (juodžemis, didzuikis).
Lietuvių kalbos žinynas. Žodžio dalių kėlimas.

Ar žinote, kad...